Pagautos mintys

Paklausiau kun. Kęstučio Kėvalo paskaitos apie Laisvąją ekonomiką. Tikėjausi daugiau neigiamų atsiliepimų adresuojamų būtent pinigų sistemai. Bet viskas skambėjo kitaip - keletas akcentų:

Užduodamas klausimas: kas yra žmogus. Šiandien žmogus greičiausiai yra daugiau priemonė tikslo siekimui. Tai anksčiau ar vėliau iškyla, kaip nepasitenkinimas pinigais, ekonomika, darbdaviais, valstybe ir pan. Kai tuo tarpu tikslas turėtų būti pats žmogus, kuris dirbdamas realizuoja save, pasitelkdamas kūrybą, protą ir išteklius.

Kartais tikslu tampa pinigai, ir į žmogų žiūrima, kaip į piniginę, pirkėją, vartotoją. Galvojama kaip iš jo ištraukti tuos pinigus, kaip įsiūlyti greičiausiai nereikalingą prekę, kuri irgi yra tik priemonė surinkti pinigus. O prekės gaminamos netausojant energijos, išteklių ir net žmogaus darbo - koks gali būti rezultatas? … : “dirbk-pirk-mirk” arba “shop untill you drop”.

Bandykime tiesiog kurti, kas reikalinga, naudinga, gražu ir tuom dalintis su kitais. Pajusti teigiamą atgalinį ryšį - padėką. Gaukime stimulą tobulėti - daryti geriau. Mes gyvename laisvoje šalyjeir tai galime - tai būtų galima pavadinti laisvąja ekonomika. Tačiau idilę griauna daugelis dalykų, faktorių: žmonių daug, panašių prekių pagaminama taip pat daug - vyksta konkurencija. Konkurenciją apsunkina globalizacija, atviros prekybai valstybių sienos, ypač Kinijoje pagamintoms prekėms. Ir opiausias dalykas - šalyje atsirandančios ir įsitvirtinančios monopolijos - tai pasireiškia, kaip netiesioginiai apribojimai prekiauti: į rinką  kai kurie nebegali patekti, o įstatiminė bazė būna monopolininko pusėje.  Taip baigiasi laisvoji ekonomika ir lieka klausimas - ką galime pakeisti?!