Gyvenimas galėtų prasisukti ir be pinigų - arba sugalvojus, kad ir tik tame kaimelyje galiojančius psiaudo pinigus. Jais atsiskaitoma tik tarpusavyje - kad lengviau būtų suskaičiuoti “AČIŪ”…

Užduodamas klausimas: kas yra žmogus. Šiandien žmogus greičiausiai yra daugiau priemonė tikslo siekimui. Tai anksčiau ar vėliau iškyla, kaip nepasitenkinimas pinigais, ekonomika, darbdaviais, valstybe ir pan. Kai tuo tarpu tikslas turėtų būti pats žmogus, kuris dirbdamas realizuoja save, pasitelkdamas kūrybą, protą ir išteklius.

Kartais tikslu tampa pinigai, ir į žmogų žiūrima, kaip į piniginę, pirkėją, vartotoją. Galvojama kaip iš jo ištraukti tuos pinigus, kaip įsiūlyti greičiausiai nereikalingą prekę, kuri irgi yra tik priemonė surinkti pinigus. O prekės gaminamos netausojant energijos, išteklių ir net žmogaus darbo - koks gali būti rezultatas? … : “dirbk-pirk-mirk” arba “shop untill you drop”.

Bandykime tiesiog kurti, kas reikalinga, naudinga, gražu ir tuom dalintis su kitais. Pajusti teigiamą atgalinį ryšį - padėką. Gaukime stimulą tobulėti - daryti geriau. Mes gyvename laisvoje šalyjeir tai galime - tai būtų galima pavadinti laisvąja ekonomika. Tačiau idilę griauna daugelis dalykų, faktorių: žmonių daug, panašių prekių pagaminama taip pat daug - vyksta konkurencija. Konkurenciją apsunkina globalizacija, atviros prekybai valstybių sienos, ypač Kinijoje pagamintoms prekėms. Ir opiausias dalykas - šalyje atsirandančios ir įsitvirtinančios monopolijos - tai pasireiškia, kaip netiesioginiai apribojimai prekiauti: į rinką  kai kurie nebegali patekti, o įstatiminė bazė būna monopolininko pusėje.  Taip baigiasi laisvoji ekonomika ir lieka klausimas - ką galime pakeisti?!

Taigi tiek pavienis žmogus, tiek valstybė turi gauti pajamas, - pinigus, kuriuos gaunama už atliktą darbą.

Kokie darbai labiausiai įvertinami šiandien Lietuvoje? Mokytojų, medikų, mokslininkų? …

Ar teisėjų, advokatų, vadybininkų, kurie gali parduoti “orą” ir pan. Ką mums duoda tokių darbų rezultatai? Kokia naudą iš to patiria valstybė ir jos piliečiai?

Kokius darbus turėtų propaguoti valstybė ir ko reikėtų siekti šiandien ir į ką orientuotis?

Gal vis dėlto ne pinigų?

Rekomenduojamas strapsnis.

1. Atkreipk dėmesį, kur ir kaip leidi savo pinigus. Ar tavo pinigai atitenka kompanijoms, kurioms tu visai nerūpi? Ar jos niokoja aplinką, žudo gyvūnus, į tavo dirbančius draugus žiūri kaip į mėšlo krūvą? Ar jos deda visas pastangas, kad įpirštų tau prekę, kuri vėliau sukels tau vėžį? Ar jų reklama manipuliuoja tavimi, verčia jaustis nesaugiai, ar gaminį pristato kaip geresnį nei jis iš tikro yra? Neprivalai tiems močkrušiams mokėti savo pinigus! Ta pačia proga pasiklausk savęs, ar daug perki daiktų, kurių tau iš tikro nereikia? Pavyzdžiui, saldintų gėrimų ar greito maisto? Ar kai tik užsimanai papramogauti ir atsipalaiduoti, visada išleidi daug pinigų?

Yra tūkstančiai būdų, kaip kūrybingai ir smagiai praleisti laiką su draugais, be to, toks laisvalaikis nieko nekainuoja (intensyvios diskusijos, nežinomų miesto rajonų tyrinėjimai, muzikos kūryba vietoj to, kad gertum baruose ar lankytumeisi kinoteatruose bei restoranuose). Yra tūkstančiai būdų, kaip gyventi ir maitintis pigiau („Maistas ne bombos”, baldus pasigaminti pačiam, o ne pirkti, gyventi dideliame name su krūva bičiulių). Kiek paeksperimentavęs tikriausiai pamatysi, kad džiaugiesi gyvenimu labiau nei tada, kai už viską mokėjai.

2. Kai mažiau išleidi, gali mažiau dirbti! Pagalvok, kiek daug laiko turėsi kitai veiklai. Ir ne tik veiklai, kuri taupo tavo pinigus, pvz., pagalbai „Maistas ne bombos” atyvistams (kuo mažiau dirbsi, tuo daugiau turėsi laiko suvokti, kad tau to ir nereikia), bet ir veiklai, kuriai anksčiau nerasdavai laiko. Gali keliauti, mankštintis, ilgiau pabūti su draugais ir mylimaisiais. Kai tik šviečia saulė, gali išeiti į lauką ir tuo paprasčiausiai mėgautis!

3. Dabar turėsi laiko veiklai, kuri padės perimti savo gyvenimo kontrolę. Visų pirma, pradėk skaityti. Ne taip svarbu ką, nes skaitymas vis tiek privers tave mąstyti ir atrasti naujas idėjas. Skaityk romanus apie žmonių kovą su visuomene, pvz., J. D. Salingerio „Rugiuose prie bedugnės”, G. Orwello „1984” ar J. Hellerio „22-ąją išlygą”. Skaityk puikią svajoklių J. Winterson ar H. Millerio prozą. Skaityk istorines knygas apie 1930 metų Ispanijos revoliuciją, kai ištisi miestai buvo valdomi ten gyvenančių žmonių, o ne vyriausybių. Susipažink su JAV profsąjungų judėjimu ar 1960 metų judėjimu už žodžio laisvę Berklyje. Skaityk filosofiją, domėkis aplinkosaugos tematika, studijuok veganiškos kulinarijos knygas, pogrindžio zinus ir komiksus, žodžiu, viską, kas pakliūna į rankas. Patarimas: jei tavo mieste yra universitetas, įsigyk bibliotekos abonementą. Dažnai ten rasi ir video medžiagos!

4. Skaitymas nėra vienintelis būdas praplėsti savo akiratį ir išgryninti idėjas. Kalbėkis su žmonėmis tau rūpimais klausimais, ginčykis, kai nesutinki – taip geriau pažinsi savo nuostatas. Parašyk žmonėms, leidžiantiems tavo mėgstamą ziną, ginčykis ir diskutuok su jais, paprašyk jų pagalbos ieškant atsakymų į tau rūpimus klausimus. Aplankyk kitas vietas, susipažink su kitomis kultūromis ir bendruomenėmis tam, kad susipažintum su daugiau požiūrių į pasaulį ir suprastum, koks yra pasaulis kitų akimis.

5. Dabar, kai žinai ko nori, gali pabandyti tai susirasti. Ieškok kitų žmonių ir grupių, turinčių panašius tikslus, ir išsiaiškink, kaip galėtum jiems padėti ar dalyvauti jų veikloje. Galbūt gali prigaminti skrajučių kopijų ir padalinti jas renginių metu. Gal tu gali suorganizuoti paramos koncertą ir paremti mėgstamą organizaciją (radikalių knygų knygyną, aplinkosaugos grupę ar pan.). Galbūt vyksta vieši protestai ir demonstracijos, ir tu norėtum jose dalyvauti. Pabandyk sugalvoti ką nors įdomesnio nei grupės žmonių laikomi plakatai, nes tai jau visiems nusibodo, todėl reikia sugalvoti kažką efektyvesnio ir įdomesnio.

6. Tu gali įgyvendinti savo sumanymą. Jei apylinkėje nėra „Maistas ne bombos” padalinio, gali surinkti žmonių grupę ir pabandyti gauti atliekamo maisto. Jei mokykloje, universitete ar darbovietėje kam nors knisa smegenis, gali pabandyti organizuoti palaikančią eiseną, paspausti autoritetus ir tuo pačiu parodyti kitiems, kad tie autoritetai turi tiek galios, kiek mes jos jiems suteikiame. Jei tavo miesto pagrindinei gatvei trūksta gyvybės ir šurmulio, pabandyk kokį savaitgalį jos viduryje surengti netikėtą festivalį. Supurtyk gyventojų kasdienybę, išmušk iš apatijos ir nuobodulio, kad jie pradėtų mastyti. Susisiek su kitais žmonėmis, norinčiais paveikti aplink esantį pasaulį.

7. Nesiliauk kelti sau klausimus ir tikrinti išvadas. Pasistenk peržengti per socialinį programavimą, kuris tave veikė visą gyvenimą. Pagalvok, kaip tavo veiksmus riboja lyčių vaidmenys, kaip tavo paties santykiuose su kitais žmonėmis pasireiškia ta pati hierarchinė tvarka, prieš kurią tu nori kovoti visuomenėje. Nepakeisime nieko, kol nesukursime naujų gyvenimo ir bendradarbiavimo būdų, naujų vertybių, kurios pakeistų mūsų požiūrį į kitus. Parodyk savo draugams, kad jie tau rūpi. Pagalvok apie niekada anksčiau nebandytą veiklą – šokius, dainavimą, darymą to, kas buvo laikoma gėdinga.

8. Dabar pažvelk į ateitį. Ar galėsi daryti tą patį sendamas? Kaip reiktų sukonstruoti savo gyvenimą, kad visada galėtum daryti tą, ką nori? Pakalbėk su vyresniais žmonėmis, kurie neiškeitė savo gyvenimo į kasdienį „valgyk-dirbk-miegok-žiūrėk teliką“. Jei jie truputį pagelbės, o pats labai pasistengsi, galėsi išlaikyti tokį savo gyvenimo būdą kiek tik nori. Idealizmas, nuotykiai ir pasipriešinimas neturi priklausyti vien jauniems. Istorijoje pilna vyrų ir moterų, nesutikusių susitaikyti, nurimti, tų, kurie patys nuėjo visą kelią nuo lopšio iki kapo duobės. Jie yra menininkai, lyderiai ir visų gerbiami žmonės. Mes galime būti tokie, jei tik būsime pakankamai drąsus ir idealistiški.

Jei kiekvienas iš mūsų kontroliuotume savo gyvenimus ir aplink esantį pasaulį, Jei kiekvienas iš mūsų darytume viską, siekdami paversti gyvenimą įdomiu ir teisingu visiems, tada viskas būtų kitaip. Daugybė žmonių žino, kad negyvename geriausiame iš įmanomų pasaulyje, bet įtikinėja save, kad beviltiška bandyti ką nors pakeisti, nes bijo prisiimti atsakomybę ir nenori rizikuoti. Bet didžiausia rizika ir yra tas svajonės trūkumas. Kas bus, jei mums nieko nedarant, nieko ir neįvyks, ir mes prarasime šansą paversti šį pasaulį į rojų, koks jis ir turėtų būti? Nesikuklink ir nebijok: nėra nieko nuostabesnio ir vertingesnio už aktyvų dalyvavimą tave supančiame pasaulyje!

www.anarchija.lt

]]> http://www.laisvanomika.lt/?feed=rss2&p=55 http://www.laisvanomika.lt/?p=51 http://www.laisvanomika.lt/?p=51#comments Mon, 30 Mar 2009 12:47:26 +0000 Deimas http://www.laisvanomika.lt/?p=51 Labai neišsiplėsdamas pradėsiu citata:

” Trumpas testas sąmonei. Kiek rasime pasaulyje advokatų, kurie būtų suinteresuoti nusikalstamumo mažėjimu? Kiek rasime pasaulyje gydytojų, kurie būtų suinteresuoti ligų nebuvimu? Ar tęsti klausimų sąrašą? Manau, kad nėra prasmės. Atsakymas į juos visus bus vienareikšmis – žinoma, jei jūsų sąmonė dar pajėgi…”

Citata paimta iš internetinio puslapio www.homosanitus.lt

Retkarčiais pagalvoju kur link keliaujame, ką kuriame ir ką tai duoda. Kaip mano gyvenimas įtakos gyvenimus po manęs.

Ir dažnai galvą suku, kaip užsidirbus pinigų, kaip nusipirkus tą ar aną, kaip kažkur nuvažiavus, kaip apsirengti ir pan.

Yra daugybė būdų, kaip uždirbti pinigus ir aš toli gražu ne gudriausias šioje vietoje. Bet iš pirkėjo pusės būtų gerai pagalvoti ir suprasti, kad kiti daugelį dalykų siūlo tik dėl pinigų ir tie dalykai yra ne tik, kad beverčiai, bet jų gaminimas eikvoja žemiškuosius resursus bei didina šiukšlynus. Apie paslaugas tas pats - svarbu darbas, ėjimas, egzistencija mažiausiai galvojant apie prasmę - kodėl, ką tai duoda ir kas būtų naudingiausia - ne tik žmogui, - bet ir jo aplinkai.

Dar pateikiu nuorodą į temą ir tikiuosi, kad daugiau mąstančių suras tinklalapį www.homosanitus.lt ir nepaskęs kasdienybėje.

Brangu pirkti parduotuvėje? Norisi kažko natūralaus? O gal net apeinant visą prekės, produkto kelią iki parduotuvės? - Tokiu atveju atraskite mainus. Nemokėkite už perdirbimą, perpardavimą, nemokėkite PVM ir visokių pridėtinių pinigų, - tiesiog pasikeiskite reikiamais dalykais.

Papasakosiu visą tiesą, dėl ko gimė ši svetainė:

Laisvanomika, - kiek įmanoma apsieiti be pinigų, - tai yra keičiantis produktais, prekėmis, paslaugomis.

Jei kažkas gyvena kaime – gali pasiūlyti pieniškų produktų. Jei kažkas augina pasėlius – gali pasidalinti grūdais. Gal kažkas gali sumalti grūdus, mainais į pieną. Dar kiti iškepti duonos ar pyrago, mainais į miltus. O gal kažkas negali pasiūti rūbelių – nes nėra kas tuo metu pažiūri vaikus – čia mainai taip pat galimi.

Mainai gali būti momentiniai – kai aš duodu obuolį ir gaunu saują riešutų. Gali būti laikę išsitęsę: aš duodu grūdų savo kaimynui, jis augins viščiukus, o kai šie užaugs, - man duos kiaušinių ir vištienos.

Į ilgalaikių mainų procesą gali įsiterpti daugiau mainytojų – tarkim aš sutaisau kompiuterį žmogui, kuris augina grūdines kultūras, bet man grūdų nereikia, bet mielai paimčiau kiaušinių, kuriuos gali pasiūlyti, jo kaimynas.

Dabar įsivaizduokime gerų kaimynų grupelę, kurioje ir taip vyksta tie mainai, - pakviečia kartais prie pyrago ar cepelinų. Po to kurio laiko kitas kaimynas kviečia į talką kasti bulves, pas kitą vežti šieno. Ir visa tai vyksta natūraliai – niekas nieko net neskaičiuoja, - ta pagalba visiems atsiperka keleriopai. O jei kiekvieną pagalbą įvertinti pinigais? – Kiek reikės skaičiuoti, po to galvot ar ne permokėjo arba nesumokėjo per mažai, o paskui ką kitas pagalvos, - aš ji per mažai įvertinau ir t.t.

Todėl visus kviečiu susibendrauti, susirasti draugų, su kuriais pabendrausite, susipažinsite, pasitikėsite ir mainai savaime pradės vykti.

Jei pritariate idėjai – registruokitės www.laisvanomila.lt forume, trumpai parašydami, ko tikitės ir ką galite pasiūlyti. Netrukus gausite atsakymą ir užsimegs naujos pažintys. Ir nepamiškite atsiliepimų!

O jei reikalingi momentiniai mainai - galite tiesiog užsukti į www.kaman.lt/ arba www.mainyk.lt/

Pradėti iš naujo

Kaip taisyti dabar susidariusią neteisingą padėtį?

Kokią padėtį – galima imti, kaip pavyzdį daugelį dalykų, juos paanalizuoti ir galbūt viską pradėti iš naujo.

Tarkim – parduotuvėse brangus pienas, nors iš tiekėjų jis superkamas pusvelčiui.

Procesas:

1. Kad gauti pieną – reikia auginti karves. Jei norime gero, sveiko pieno, karves reikės prižiūrėti, parūpinti geru pašaru, kad jame būtų kuo mažiau chemijos. Kitas dalykas, - elgesys su gyvuliais, - jie juk gyvi organizmai – jaučiantys, reaguojantys į juos prižiūrinčius šeimininkus. Jei šeimininkė melždama karvutę pakalbina, paglosto – manau pienelis bus gardesnis… Ir paskaičiuoti, kiek kainuoja gauti tą natūralų pieną: kiek kainuoja karvutė + kiek kainuoja pašarai, tarkim metams (su darbu – sušienauti pievas, suvežti ir t.t.), kiek kainuoja tarkim ganyklų nuoma, kiek reikia vienai karvutei. Paskaičiuokim, kiek kainuoja darbas karvutę pamelžti ir pašerti, pagirdyti. Pridėkime riziką, jei karvutė susirgtų ir galimas išlaidas. Ir galiausiai kiek ji duoda pieno. Gavome natūralaus pieno kainą arba savikainą.

2. Natūralus pienas yra gerai, bet reikia vis dėlto jį patikrinti, ar nepatekusi kokia bakterija, koks jo riebumas ir pan. Ir tai kainuoja.

3. Pieną reikia surinkti, kad būtų galima perdirbti ir supakuoti ir parduoti, kol jo galiojimo laikas nepasibaigęs (kol pienas nesurūgo J). Ir čia vėl reikia perskaičiuoti – kiek transporto išlaidos, kiek kainuoja įranga pienui perdirbti ir kaip jį geriau perdirbti, kad jo savybės būtų kuo geresnės ir pienas liktų skanus. Testavimas ir tikrinimas – maisto kontrolė būtina.

4. Perdirbtą pieną išvežioti ir parduoti parduotuvėse.

Susidėliojus proceso eigą, galima susidėlioti prioritetus – kas yra svarbiausia. Susidėlioti, kuris žingsnis kiek kainuoja (paskaičiuojant ir atlyginimą už darbą). Tada paimkime ir palyginkime dabartinę situaciją ir palyginti reiktų ne tik kainas, bet ir kaip atliekamas darbas.

Supratus tuos dalykus, bus lengviau kažką keisti arba pradėti iš naujo.

Kaip pavyzdį, būtų galima paimti daugelį dalykų – visus maisto produktus, ir apskritai viską, ką galima šiandien nu(si)pirkti.

Prie to paties: gal geriau be monopolijų?

Kas Jums yra pinigai?

Iš pradžių pinigai buvo kaip pagalbinė priemonė, palengvinanti mainus.

Šiandien pinigai valdo pasaulį:

Už juos galima įsigyti ne tik maisto, rūbų ir apskritai visų prekių. Už juos perkame paslaugas: automobilio remontą, gydymą ir t.t. Daug pinigų turintis žmogus tampa garbingu, įtakingu, svarbiu. Pinigai (santaupos, pensijos) užtikrina lengvesnę ateitį.

Pinigus galima uždirbti (uždirbti sąžiningai, galima ne visiškai sąžiningai), galima laimėti - tik pernelyg maža tikimybė . Bet pinigus galima ir pavogti, įvairiausiais būdais apgauti. Už pinigus padaroma labai daug tyčinių nusikaltimų. Už labai didelius pinigus…

Žmogaus pinigų troškimas, godumas yra be ribų ir nekontroliuojamas. Kas turi daug pinigų ir gudrią galvą - valdo pasaulį.

Kas gali paaiškinti: jei tarkim bankas išduoda paskolą būstui 10-20-čiai metų ir per tą laiką atgauna tuos pinigus plius tiek pat palūkanų. Tokių skolininkų daug, o pinigų skaičius baigtinis. Iš ko gražinti tuos pinigus su palūkanomis bankui?

Gal prispausdins pinigų tiek kiek reikia? O prispausdinti pinigai yra kieno? Ir kas gali spausdinti?

Skolos, kreditinės kortelės ir pan. dalykai sudaro nerealius pinigus, kurių nėra. Už juos perkame būstus, bei įvairiausius reikalingus ir nereikalingus daiktus. Ekonomika kyla. Didėja nerealių pinigų sumos ore…

Kuo pavirs pinigai ateityje? Kitais pinigais?

Nuorodos:

kas valdo pinigus

devalvacijų “paradas”

Laukiami komentarai bei pasisakymai forume: Kuo virsta pinigai?

Kurti svetainę paskatino freeconomy idėjos (http://www.justfortheloveofit.org/). Susidariusi situacija tiek Lietuvoje, tiek užsienyje (2008 prasidėjusi ekonominė krizė).  The Zeitgeist movie (tiek pirma, tiek antra dalis). Įvairūs straipsniai ir publikacijos (tarp jų ir Vido Jankausko įžvalgos bei pastebėjimai).

Puslapis konstruojamas - kantrybės!

Pasiūlymus, pageidavimus, mintis siųsti: info eta laisvanomika . lt